Deutschländisch/lt
Šiame straipsnyje atsispindi dalis grupės diskusijų apie žodį „vokiškas“. Viena vertus, tai naudinga kategorija – pavyzdžiui, užsienyje aiškinant, iš kur esi. Kalbant apie dainų kalbą, taip pat prasminga sakyti „dainuoti vokiškai“.
Kita vertus, šiuo žodžiu galima piktnaudžiauti, ypač kraštutiniams dešiniesiems, dažnai apibrėžiantiems save tautiniais terminais. Jie remiasi vokiečių tauta, kuri tokia forma neegzistuoja. Didelė šios šalies visuomenės dalis yra humaniška ir atvira; tokios kategorijos kaip „užsienietis“ ar „svetimas“ šiam požiūriui nesvarbios. Kraštutiniai dešinieji vaizduoja rasistinę Vokietiją tarsi tikrovę, kurią tereikia iškelti į paviršių. Rasistiniuose ir antisemitiniuose šūkiuose nuolat pasitaiko „Mes, vokiečiai...“, matyt, turint omenyje žmones, mąstančius kaip šie ekstremistai. Laimei, jie sudaro tik visuomenės dalį, nes įrašų teistumo registre ir intelekto koeficiento santykis paprastai būna atvirkštinis. Galime tik tikėtis, kad vieną dieną bus įmanoma įvardyti valstybės, geografijos ir kultūros visumą nesujudinus rudojo dumblo, kuriame slypi kraštutinis Vokietijos vaizdinys, niekada tokia forma neegzistavęs. Galbūt šiek tiek kaip Brechto „Vaikų himne“.
Solche mėgina spręsti šią problemą vartodami posakius „vokiečių kalba“ ar „vokiškai“. Idealiu atveju geografiniai ir kultūriniai terminai būtų atskiri. Rusų kalboje по-русски („po-russki“) nurodo kalbą, русский („russki“) – kultūrą, o российский („rossiiski“) – valstybę konkrečiose geografinėse ribose. Vokiškai pastarąjį galima versti „russländisch“.
Galbūt kada nors plačiau paplis ir „deutschländisch“ – siūlomas žodis Vokietijai kaip šaliai įvardyti. Tuomet kai kuriuos dalykus būtų lengviau pasakyti nepilstant vandens ant dešiniųjų bukagalvių malūno.
